Vilniaus religinių bendruomenių vakarai, vykstantys gruodžio 3–26 d. įvairiose Vilniaus erdvėse, grožiu ir prieinamumu išsiskiriantys iš kitų Sakralinės muzikos festivalio renginių, tiesiogiai atspindi unikalias įvairių kultūrų miesto tradicijas.
Vilniečiai ir sostinės svečiai bus supažindinti ne tik su savitomis sakralinio muzikavimo tradicijomis, bet ir su įvairių konfesinių bei etninių grupių tikėjimo, skirtingų bažnytinių kultūrų ypatumais.
Bendruomenių vakarų rengėjas – Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios tarptautinis festivalis „Pax et Bonum“.
ŽYDŲ VAKARAS
Gruodžio 3 d. 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre
Lietuvoje, o ypač Vilniuje, iki Antrojo pasaulinio karo didžiulę reikšmę turėjo žydų kultūros paveldas, itin svarbi jo dalis buvo muzika. Tai pasaulietinė miestų muzika (atliekama klezmerių), liaudies (jidiš) dainos ir, be abejo, chazanut – sinagogoje atliekamos liturginės giesmės-maldos. Pats chazanas (hebr. chazan – liturginių giesmių atlikėjas, pamaldų vadovas), dar vadinamas kantoriumi, bendruomenėje buvo labiausiai gerbiamas muzikinės kultūros puoselėtojas.
Per Antrąjį pasaulinį karą daugiau kaip 90 procentų Lietuvos žydų buvo sunaikinta. Nutilo įspūdingais balsais pasižymėjusių chazanų giesmės, liturginės sinagogų muzikos tradicija sunyko. Šiandien Lietuvos žydų bendruomenė neturi nė vieno kantoriaus, tad sinagogų giesmes galime išgirsti tik iš išlikusių archyvinių įrašų…
Vakaro metu prof. habil.dr. Leonidas Melnikas supažindins su Lietuvos žydų muzikine tradicija ir su žymiausiais, pasaulinę šlovę pelniusiais XIX–XX a. kantoriais. Renginyje taip pat dalyvausiantis tenoras Rafailas Karpis padainuos keletą jidiš dainų bei žydų liturgijos įkvėptų sakralinės muzikos kūrinių, tarp jų Maurice’o Ravelio „Kaddish“.
Klausytojai, kurie į Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centrą (Naugarduko g. 10/2) ateis valanda anksčiau (t.y. 17 val.), galės nemokamai apžiūrėti istorines žydų kultūrai bei menui skirtas parodas ir neseniai centre atidarytą modernią, naujausiomis technologijomis parengtą ekspoziciją „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Unikalus šios ekspozicijos akcentas – interaktyvus memorialas su specialiai sukurta šviesos ir garso instaliacija.
SENTIKIŲ VAKARAS
Gruodžio 4 d. 17 val. Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvėje
Vilniaus sentikių bendruomenės choras (vadovas – dvasinis tėvas Grigorijus Bojarovas). Vakaro metu dr. Grigorijus Potašenko supažindins su Lietuvos rusų sentikių istorija ir religinės tradicijos ypatumais.
Dauguma Lietuvos sentikių yra rusai, kurie dėl istorinio likimo vingių atsidūrė už Rusijos ribų. XVII–XVIII a. dėl religinių persekiojimų Rusijoje sentikiai buvo priversti trauktis į valstybės pakraščius arba bėgti į užsienį – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Lenkijos karalystę, Turkiją. Sentikiai jau 330 metų gyvena Lietuvoje, jie išsaugojo ištikimybę senajam stačiatikių pamaldumui ir savitą kultūrą.
Į Lietuvą sentikiai atsivežė ne tik unikalias griežtas maldingumo tradicijas, bet ir ikonų, knygų senąja bažnytine slavų kalba. Knygos buvo labai branginamos ir saugomos, jų skaitymas iki šiol laikomas dievobaimingu veiksmu. Dauguma Lietuvos sentikių buvo amatininkai – račiai, kalviai, mūrininkai, staliai, krosnininkai. Sentikių moterys užsiimdavo rankdarbiais, verpė, audė, siuvinėjo, pynė, siuvo drabužius.
Saviti yra sentikių cerkvės lankymo papročiai: eidamos į cerkvę, moterys ir merginos turi apsigobti galvą skara, dėvėti ilgą sijoną bei palaidinę ilgomis rankovėmis. Vyrai turi vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis.
Pagrindinė sentikių giesmės funkcija – sudėtingą krikščioniškos knygos pasaulį paaiškinti liaudiškai, sunkius tekstus perteikti suprantama kalba. Ženklinio (znamennoje) giedojimo pagrindas yra vienbalsis chorinis muzikinės kompozicijos atlikimas. Ženklinio giedojimo pavadinimas kildinamas iš žodžio „ženklai“ (znamena) ir jo sinonimo „kabliai“ (kriuki), iš čia yra kilęs kablinio giedojimo – (kriukovoje penije) pavadinimas. Pamaldų knygose garsiniai intervalai virš kanoninio teksto buvo užrašomi ne įprasta linijine notacija, o šiais specialiais „znamena“ ir „kriuki“ ženklais.
Sentikių dėka senasis rusų giedojimo menas išliko ne tik raštijos paminkluose, bet ir giedojimo praktikoje iki šių dienų, puoselėjamos ženklinio giedojimo tradicijos.
XVII a. viduryje skilus Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai, sentikiai nepriėmė nei naujo daugiabalsio giedojimo stiliaus, nei naujosios natų užrašymo sistemos penklinėse.
Daugiau kaip 30 giesmininkų turintis Vilniaus sentikių bažnyčios choras išsiskiria savo įtaiga, subtiliu meniniu skoniu interpretuojant tradicinį monofoninį sentikių giedojimą.
NAUJŲJŲ KRIKŠČIONIŲ BENDRUOMENIŲ VAKARAS
Gruodžio 5 d. 18 val. Vilniaus evangelinio tikejimo krikščionių bendruomenės Maldos namuose
Vakare dalyvaus gerai žinomos ir gyvastingiausios jaunosios Vilniaus krikščioniškos bendruomenės sekmininkai: Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga ir Krikščionių evangelikų sekmininkų bažnyčia, taip pat Jungtinė metodistų bažnyčia, Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bažnyčia, Vilniaus krikščionių bažnyčia „Vynuogynas“ ir Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčia.
Šio vakaro metu galėsime susipažinti su evangelinių bažnyčių liturgija, jų vertybėmis ir tikėjimo praktikų išraiška bei formomis. Lietuvos Respublikos Evangelinio Tikėjimo Krikščionių Sąjunga yra savanoriškas bažnyčių susivienijimas, siekiantis garbinti ir šlovinti Dievą vykdant Didįjį Kristaus Paliepimą per Evangelijos skelbimą, naujų bažnyčių steigimą bei misionierių siuntimą Lietuvoje ir už jos ribų. Naujieji krikščionys akcentuoja bažnyčių bendravimo svarbą.
Giedos šlovinimo grupės, vakarą ves Lietuvos Sekmininkų Bažnyčios vyskupas Rimantas Kupstys ir Gerosios Naujienos centro direktorius Remigijus Jucevičius.
VILNIAUS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIOS GIESMIŲ VAKARAS
„Gera giedoti šlovės giesmes“
Gruodžio 6 d. 18 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje
Vakaro programoje – lietuviškos liuteronų giesmės ir kūriniai vargonams, parašyti protestantiškojo choralo pagrindu. Dalyvaus Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios ansamblis „Adoremus“ (vad. R. Moraitė), vargonininkė J. Kazakevičiūtė, Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.
Bažnyčios Reformacijos metu giesmė įgavo galingą skambesį. Ypač daug dėmesio giedojimui skyrė Martynas Liuteris. Jo teigimu, muzika atgaivina ir yra antrasis svarbus dalykas po Dievo Žodžio. Bažnyčiose imta giedoti gimtąja kalba, kad liturgijoje galėtų dalyvauti visa bendruomenė.
M. Liuteris vienas pirmųjų pradėjo kurti choralus vokiečių kalba. Netrukus ir Lietuvoje liuteronai ėmė versti bei lietuvių kalba kurti giesmes, kurių daugelis, pataisytų ir pritaikytų šiuolaikinei kalbai, giedama ir šiandien.
Ansamblis „Adoremus“ atliks kompozitoriaus V. K. Banaičio harmonizuotas lietuvių liaudies giesmes. Valteris Kristupas Banaitis (1918–1999) buvo XX a. I pusės Mažosios Lietuvos kompozitorius, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Šiemet minimos dešimtosios kompozitoriaus mirties metinės. Tikintieji pamėgo ir plačiai naudojosi V. K. Banaičio surinktų ir harmonizuotų giesmių rinkiniu „Lietuvių evangelikų liaudies giesmės“. Rinkinį sudaro 34 keturbalsiam chorui harmonizuotos giesmės. Visų jų melodijos lietuviams liuteronams gerai žinomos ir mėgstamos nuo seniausių laikų: „Pranaše didis“, „O gražus dangau“, „Kur tiktai aš vaikštinėju“, „Gerą kovą išlaikiau“ ir kt. Rinkinio giesmės harmonizuotos profesionaliai ir išradingai, kai kur įvedant nesudėtingus kontrapunktus, tačiau tradiciniai giesmių derminiai bei melodiniai ypatumai nėra pažeidžiami.
STAČIATIKIŲ VAKARAS
Gruodžio 10 d. 18 val. Dievo Motinos Ėmimo į Dangų stačiatikių katedroje
Vilniaus Stačiatikių bažnyčių bendruomenėms atstovaus turtingas giedojimo tradicijas išlaikęs Šv. Dvasios vienuolyno brolių choras (vadovas diakonas Viktoras Miniotas).
Šiuo metu Lietuvoje yra 41 stačiatikių cerkvė ir Šv. Dvasios vienuolynas Vilniuje. Lietuvos stačiatikiai priklauso Vilniaus ir visos Lietuvos stačiatikių vyskupijai, įeinančiai į Maskvos ir visos Rusijos patriarchatą.
Šventasis Raštas dažnai mini instrumentus – lyrą, arfą, cimbolus, tačiau tiek Sentikių, tiek Stačiatikių Bažnyčios a capella giedojimo nuostatos laikosi iki šiol. Rusų Ortodoksų Bažnyčia pabrėžia, kad žmogaus balsas yra „pirminis“ instrumentas, sukurtas paties Dievo, jis yra arčiausiai mūsų širdies.
Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno vyrų choras reprezentuos ortodoksų (stačiatikių) tradicinį, autentišką bažnytinį giedojimą. Giesmė šioje cerkvėje – tai skambanti malda. Kaip ir visa kita žmogaus veikla, malda gali būti įvairi – nuo iškilmingo šlovinimo, padėkos, velykinio džiugesio iki susitelkus rimčiai Dievo malonės prašymo, atgailos ašarų ir susigraudinimo. Visa ši gradacija egzistuoja realioje maldos praktikoje, ji yra ir bažnytinėse giesmėse. Choro programoje bus atliekamos didžiausios krikščionių šventės – Velykų – giesmės, iškilmingos ir kupinos džiaugsmo, taip pat bus giedamos Gavėnios giesmės, persmelktos liūdesio dėl nuodėmių ir atgailos. Be Velykų ir Gavėnios giesmių, bus vadinamojo Oktoicho giedojimo pavyzdžių. Oktoicho giesmės įtrauktos į programą taip, kad išgirstume visų aštuonių tonų, sudarančių Oktoichą, melodijas.
Kitas dvi vakaro programos dalis sudarys Vigilijos (vakarinių pamaldų) ir liturgijos (mišių) giesmės. Vigilija susideda iš Vakarinių ir Rytmetinių pamaldų, nes pamaldos seniau ir vykdavo nuo vakaro iki ryto. Iš čia ir pavadinimas Vigilija (rus. vsenoščnaja) – trunkanti visą naktį. Klausytojai pajus, kaip smarkiai skiriasi vakaro ir ryto maldos bei šlovinimai. Vakarinės giesmės – ramios, tylios, nuteikiančios susimąstyti apie praėjusią dieną. Rytmetinės – džiaugsmingos, kupinos vilties, šlovinančios Kūrėją, dovanojusį naują dieną kaip naują gyvenimą.
Ypatingas maldos žanras yra ektenija – bendra bažnytinė malda, vadovaujama diakono. Atsakydami į diakono kvietimus melstis už visą pasaulį, šalį, miestą ir kitomis intencijomis, tikintieji ir choras atsako: „Viešpatie, pasigailėk“.
Klausytojai išgirs dar vieno giedojimo žanro – prokimeno– pavyzdžių. Choras baigs pasirodymą tradiciniu sėkmės linkėjimu dalyviams ir klausytojams, taip pat visiems krikščionims, giedodamas tradicinę giesmę „Ilgiausių metų“ (pažodžiui „Daug metų“).
ŠVENTINIS VAKARAS BERNARDINUOSE
Gruodžio 26 d. 18.30 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje
Vilniaus religinių bendruomenių vakarus užbaigs ypač gyvybingas bendruomeniškas tradicijas turinčios Bernardinų bažnyčios tradicinis Kalėdų labdaros vakaras. Jis tarsi įprasmins visą Vilniaus religinių bendruomenių ciklą, vainikuodamas gražią bendrumo idėją profesionalios muzikos dovana vilniečiams ir miesto svečiams. Koncerte dalyvaus Čiurlionio kvartetas, žinomi solistai Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Kristina Zmailaitė (sopranas), Bernardinų bažnyčios chorai „Langas“ ir „Šv. Pranciškaus paukšteliai“ (vad. R. Kraucevičiūtė). Bus atliekami lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, tradicinės Kalėdų giesmės. Koncertas rengiamas su Lietuvos nacionaline filharmonija.
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje susibūrę daug įvairių muzikos kolektyvų, kaip antai mišrus choras „Langas“, vaikų choras „Šv. Pranciškaus paukšteliai“, liturginio giedojimo mokyklėlė, grigališkojo giedojimo grupė „Vox Clara“, jaunimo šlovinimo grupės „Ichthus“ ir „Apaštalai“, kantičkinio giedojimo grupė, tradicinio bažnytinio giedojimo chorelis. Visi jie aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, gieda per Šv. Mišias, dažnai koncertuoja. Bernardinų bažnyčioje nuolat vyksta susitikimai su menininkais, religinės bei sakralinės muzikos koncertai. Jau penkerius metus organizuojami Kalėdų bei Velykų koncertai įprasminami labdaros akcijomis. Nuo 2006 m. čia vyksta pagrindiniai tarptautinio sakralinės muzikos bei labdaros projekto „Pax et Bonum“ renginiai.
Bernardinai.lt
Rodyk draugams
